Nors iš pradžių Pink buvo pristatoma kaip dar vienas iš daugelio praėjusio dešimtmečio pabaigoje pasipylusių pop muzikos...visas tekstas »

Nors iš pradžių Pink buvo pristatoma kaip dar vienas iš daugelio praėjusio dešimtmečio pabaigoje pasipylusių pop muzikos veidų, ji greitai parodė ženklus, kad yra viena iš tų retų atlikėjų, kurioms pavyksta peržengti ir peraugti leidybinės kompanijos nustatomas ribas. Tikrasis jos vardas - Alecia Moore, ji gimė 1979-ųjų metų rugsėjo 8-ąją dieną Doilstoune, netoli Filadelfijos. Savo pravardę, „Pink“, ji gavo dar būdama vaikas ir ji neturi nieko bendro su vėliau pakitusia jos plaukų spalva. Užaugo ji muzikalioje šeimoje ir trylikos jau nuolat rodydavosi Filadelfijos muzikos scenose – iš pradžių kaip šokėja, o vėliau – kaip pagalvinė vokalistė vietos hip-hop‘o grupėje „Schools of Thought“. Keturiolikos ji pradėjo pati rašyti dainas ir jau tais pačiais metais vietos klubo „Club Fever“ didžėjus pradėjo leisti ją ant scenos, kur kiekvieną penktadienį ji atlikdavo savo pasirodymus. Vieną vakarą Pink pastebėjo leidybinės firmos „MCA“ vadovas, kuris pasiūlė jai sudalyvauti atrankoje į R&B grupę pavadinimu „Basic Instinct“. Nors ir atliko savo pasirodymą, ilgai ši grupė negyvavo. Persigrupavusios į kitą moterišką R&B trio, pavadintą „Choice“, jos pasirašė sutartį su L.A. Reid‘o ir Babyface‘o kompanija „LaFace“, mat juos sudomino jų bandomieji įrašai. Visgi, neilgai trukus merginos išsiskirstė dėl nesutapusių jų muzikinių polinkių. Per tas trumpas grupės „Choice“ įrašų valandas, prodiuseris Daryl‘as Simmons‘as paprašė Pink parašyti keletą eilučių dainai „Just to Be Loving You“ ir buvo sužavėtas rezultatais: Pink iš naujo atrado savo dainų rašymo sugebėjimus ir taip pat sudomino L.A. Reid‘ą, kuris netrukus nutarė suteikti jai solinį kontraktą savo „LaFace“ kompanijoje.

Pink įrašė debiutinį solo albumą „Can't Take Me Home“, kurio darbuose jai talkino daugybė dainų autorių ir šokių-pop bei R&B muzikos prodiuserių. Išleistas 2000-aisiais, albumas tapo du kartus platininiu, o jame buvo galima rasti net tris Top 10-uko singlus: „There U Go“, „Most Girls“ bei „You Make Me Sick“. Tą vasarą ji iškeliavo į gastroles, kurių metu apšildė vaikinų grupę „N‘ Sync“, tačiau greitai pasijuto pavargusi nuo to, jog ją stato į paauglių atlikėjų rėmus, nepaisant jos akiplėšiškos ir tiesmukos asmenybės. Prieš pradėdama darbuotis prie antrojo savo albumo, Pink sudalyvavo įrašinėjant naują Patti LaBelle dainos „Lady Marmalade“ versiją, tapusią kino juostos „Moulin Rouge“ garso takeliu. Kūrinį kartu su ja įrašinėjo kitos žvaigždės - Christina Aguilera, Mya ir Lil' Kim. Daina tapo itin dideliu hitu, užkopusiu ant aukščiausių pozicijų ir JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Baigiantis metams, Pink išleido naują savo singlą, dainą „Get the Party Started" – būtent šis kūrinys tapo iki šiol didžiausiu ir daugiausiai pasiekusiu jos hitu. Po singlo sekęs antrasis dainininkės albumas, „M!ssundaztood“, labai greitai tapo du kartus platininiu – jame buvo galima rasti daugiau asmeninių emocijų bei eklektiško garso, o be to jis pažymėjo bendro darbo kartu su buvusia „4 Non Blondes“ vokaliste, Linda Perry, pradžią. Ši atlikėja į Pink muziką įnešė daugiau roko kietumo – prie to taip pat prisidėjo ir kviestinės albumo žvaigždės Steven‘as Tyler‘as ir Richie Sambora. „M!ssundaztood“ susilaukė teigiamų kritikų atsiliepimų, kaip ir antrasis disko singlas, daina „Don't Let Me Get Me“, neturėjusi problemų užkopti iki Top 10-uko.

Šaltinis: music.lt